Pokyčiai pripildė veiklos turinį ir pakeitė vardą

– Ką jums asmeniškai reiškia vadovauti bendruomenei ir kas labiausiai motyvuoja šiame darbe? Kas per trumpą laiką leidžia pateisinti (tikiuosi ne atvirkščiai) savo pasiryžimą vadovauti?

– Skambus žodis „vadovauti“  daugeliui turbūt reiškia ypatingą būseną ar padėtį. Man asmeniškai ši sąvoka reiškia tikėjimą ir pasitikėjimą manimi ir, be abejo, lyderystę, didelę atsakomybę už sritį, idėją ar veiklą, kurią pasirenki. Ši man nauja patirtis skatina išeiti iš asmeninės komforto zonos ribų, sukuria naujas galimybes veiklai, idėjoms, savęs pažinimui, įgalina įveikti baimes.

Labiausiai motyvuoja klausytojų palaikymas, atsiliepimai, reakcijos. Apima geras jausmas, kai suprantu, kad tai, ką darau – reikalinga, laukiama. Kai prieš paskaitas ar po jų matau šypsenas veiduose, entuziazmą, girdžiu pačių klausytojų pasiūlymus. Ir galų gale – kai klausytojai stveria mane į glėbį ir stipriai apkabina. Klausytojai ir yra pati svarbiausia priežastis, kodėl einu sau nauju keliu pati besimokydama „vadovauti“. Puikiai suprantu, kad vienas lauke – ne karys, todėl noriu viešai padėkoti dekanams už geranorišką bendradarbiavimą ir palaikymą, prorektorei Violetai Skaržinskienei už gaunamą mentorystės dovaną, už išmintingą, profesionalų požiūrį ir asmeninį pavyzdį, taip pat už realią pagalbą konsultacijomis, kūrybinių dirbtuvių vedimu, geranoriškumu, tarpininkavimu, mokymu, fakulteto rūpesčių girdėjimu. Tai išties retas atvejis, kai mentorystė nėra tik skambus žodis, tačiau realus, juntamas veiksmas, kildinama iš savanorystės.

Ypatingai dėkoju mūsų visų mylimai MČTAU sielai, rektorei Zitai Žebrauskienei  – už besąlyginį palaikymą, tikėjimą, padrąsinimą. Man šios asmenybės yra pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis, koks gali būti vyresnio amžiaus žmogus, kiek jame neužgesintų gyvybinių ir kūrybinių jėgų, žingeidumo, smalsumo, atvirumo, geranoriškumo, kantrybės ir mokėjimo su humoru žvelgti į gyvenimą. Tikiu, kad dažnas jaunas žmogus galėtų tik pavydėti tokios energijos ir gyvensenos kultūros.

– Apžvelgėme pirmąjį šių mokslo metų pusmetį – kokias veiklas ar pasiekimus laikytumėte reikšmingiausiais? Čia tradicinis klausimas dekanams, bet jūsų labiau tiktų klausti, ką jau pavyko padaryti?

– Reikšmingiausia laikau fakulteto tikrovės ir situacijos diagnostiką. Manau, kad apskritai gyvenime daugelis žmonių linkę gyventi lūkesčiais, kalba lozungais, veikia įpročiais. O man pats smagumas yra tai dekonstruoti, suprasti ir perleisti per save. Tik tuomet pamatai, ko iš tiesų reikia, trūksta, ilgimasi. Tokiame suvokimo taške ateina momentas, kai turi pasirinkti – mąstyti problemomis arba mąstyti sprendimais. Jei pasirenki pastarąjį kelią – tuomet galimybės pirmosios nutiesia takus, kaip kad mamos vaikams „numezga“ kelius.

– Fakulteto veiklos ataskaitose tradiciškai daug faktų ir skaičių. O kas, jūsų manymu, lieka „tarp eilučių“ – kas geriausiai atskleidžia fakulteto veiklos išskirtinumą?

– Genialu tai, kas paprasta? Jei taip, tuomet didžiausias fakulteto veiklos išskirtinumas yra jo universalumas, paprastumas, orientacija į kiekvienam žmogui aktualius dalykus. Pati sau vadinu šį fakultetą „klasika“.

– Kaip šiandien apibūdintumėte fakulteto bendruomenę – kuo ji išsiskiria iš kitų?

– Tiesa ta, kad būtent šio fakulteto bendruomenė dar tik pradeda formuotis. Ir tai  – pats geriausias dalykas, nes, pabrėžiu, fakulteto klausytojai – tai visi MČTAU klausytojai. Tai bendruomenė, kurioje kiekvienas ieško ir randa sau reikalingų dalykų, bendruomenė, kuri kinta, auga, keičiasi jos poreikiai, kasmet pasipildo naujais klausytojais, naujais poreikiais ir lūkesčiais. Smagu. Žinau viena, kad visa tai yra kaip gyvas vanduo, tinkamas gerti. O pradžia visuomet geriau nei pabaiga.

– Su kokiais iššūkiais teko susidurti praėjusį pusmetį ir kaip jie buvo sprendžiami? Gal kartais iššūkiai tampa kūrybinių sprendimų pradžia?

– Jūs labai teisi – iššūkiai dažniausia tampa kūrybinių sprendimų pradžia. Man asmeniškai, iššūkiu tapo visuomenėje vyraujantis dažnas supratimas apie vyresnio amžiaus žmonių įvaizdį – kad jų laikas jau praėjo. Priimu tai skaudžiai. Kol žmogus gyvas, jis tik tiek ir teturi –  savo laiką, savo kūną ir mintis. Visa kita – tik aplinkybės, be abejonės, turinčios įtakos žmogui. Svarbiausia kreipti dėmesį į vieną dalyką – kokia to laiko prasmė ir kokybė. Viskas prasideda nuo minčių ir atsakymo, ar esame draugai pirmiausia patys sau. Todėl labai džiaugiuosi klausytojų paatviravimais, kad universitete jie sutinka bendraminčių, nebesijaučia vieniši, randa veiklų ir paskaitų pagal savo pomėgius, susikuria naujų tikslų, patiria pirmų kartų, atkreipia dėmesį į savo gyvensenos kokybę. Visa tai išlaisvina žmogų nuo praeities inkarų, kviečia leistis į naujus gyvenimo nuotykius, suteikia pasitikėjimo, jėgų, energijos ir gyvenimo džiaugsmo. O man šis supratimas leidžia generuoti idėjas, kokias asmenybes kviesti skaityti paskaitų, nes tikiu, kad pokytis prasideda nuo asmeniškos patirties su kita asmenybe, o ne daugžodžiavimo.

– Kas leidžia į naują etapą žvelgti ramiai ir su įkvėpimu? Kokių veiklų ar naujų iniciatyvų fakulteto bendruomenė gali tikėtis?

– Keičiame ne tik drabužį, nes siekiame tikro atsinaujinimo. Nuo  2026 metų vasario 1 d. mūsų vardas – Gyvensenos meno fakultetas, kurio įkvėpimo šaltinis – prancūziškasis menas gyventi („Arte de vivre“), gyvenimo būdo filosofija, kuri skatina rasti pilnatvę, gerą savijautą, dėkingumą kasdienio gyvenimo rutinoje, sulėtinti tempą ir mokytis patiems kurti akimirkas bei jomis elegantiškai mėgautis. Fakultete išties daug dėmesio skirsime santykio su savimi ir bendravimo kultūros tvarumui, kitaip tariant – mokysimės kurti kiekvienas savąjį meną gyventi. Svarbiausia – didžiausias dėmesys skiriamas emocinei sveikatai, kuri kartu su fizine sveikata lemia vidinės gerovės būseną. Tikiu, kad MČTAU klausytojai savo asmeninių pokyčių pavyzdžiu turės įtakos visuomenės nuomonės pokyčiui apie vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, gyvensenos būdo pasirinkimo laisvę ir ilgainiui, patys taps mentoriais kitiems. 

– Tad, koks bus tas Gyvensenos meno fakultetas?

– Formaliai tai – atvira visiems MČTAU klausytojams asmeninio tobulėjimo buveinė, kurioje mokomasi  sąmoningai kurti savo gyvenimo dabarties kokybę, saugoti gamtą ir aplinką bei tuo pačiu gerinti senjoro įvaizdžio sampratą visuomenėje.
Mokymąsis gyvensenos meno bus apie dėmesį etikos ir estetikos, savikūros, saviraiškos, asmeninės gyvenimo kokybės, aplinkosaugos, tvarumo  temoms, siekiant paskatinti ir įgalinti klausytojus ne tik asmeniniams pokyčiams, tačiau ir turėti įtakos pozityviam visuomenės požiūriui į senjorus.

Šiam pusmečiui sukurti teminiai paskaitų ciklai, kuriuose paskaitas skaitys profesorius, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas, knygų apie gyvensenos kultūrą autorius. Jau įvyko pirmieji susitikimai su Grimo akademijos įkūrėja ir ilgamete dėstytoja Egle Kojaliene, „Švaros desantas” įkūrėja ir siela Aušra Stundže, maisto kultūros mokytoja ekspertė Vida Bingelytė. Paskaitas skaitys Inesa Borkovska – puikiai žinoma floristė, Ingė Auželienė, sodininkystės ekspertė ir kraštovaizdžio specialistė ir kiti. Labai lauksime visų MČTAU klausytojų mūsų paskaitose! Dėkoju, kad esate aktyvūs, smalsūs, linksmi.

– Ačiū už pasidalinimą mintimis, už įkvepiantį entuziamą, o jūsų puikioms idėjoms sėkmės gyventi ir pasiekti visus susidomėjusius.

Kalbino Lilija Smalakienė

Autorės ir Rasos Pakalkienės nuotraukos