Leopoldui Stanevičiui prisiminti

Bronislava Nainienė, eilėraščio autorė

***

Tau tėviškė buvo brangi, artima

Ir paukščiai laisvieji, Ir pušys, ir kalvos,

Ir ežerų akys bemiegės.

Vaikystėj močiutė tau pasakas sekė

Kaip karžygiai ėjo į kovą.

Mamytė ant rankų sūpavo, liūliavo,

Tėvas plačiu delnu rankutę paėmęs

Vedė laukus apžiūrėti.

Džiaugėsi, rugiai gražiai auga,

Duonutės, sūneli, turėsim.

Dienos plasnojo, ėjo ir skrido

Darbams pabaigos nesimatė

Kiek Lietuvai eilių esi tu paskyręs,

Kas vyksta tėvynėj – rūpėjo.

Gimtinės skausmą girdėjai

Rašei, kad pavasario vėjams plevenant

Verkia tėvynės padangė nugairinta vėjų.

Bet lietūs palijo. Prašvito – laimėjom…

Išėjai netaręs sudie slenksčiui gimtinės.

Liko apdainuotos ir pušys, ir girios, ir ežerų akys

Tau Rekviem čiulba paukšteliai iš ryto:

Čia ilsisi

AUKŠTAITIJOS P O E T A S…

Literatūros fakulteto klausytojai

Asociatyvi pixabay.com nuotrauka