Šimtas – ne metų skaičius, o šviesa, kuri lieka kitų širdyse

Bibliotekos konferencijų salė netruko prisipildyti norinčių pasveikinti ar pabūti išskirtiniame renginyje. O renginį rikiavusi Sandra Kuliešienė prasitarė, kad biblioteka ims kolekcionuoti renginius, kuriuose dalyvauja šimtamečiai kūrėjai. Vilijos Jurėnienės 5 knygos – ne tik būtas gyvenimas, bet ir daug žinomų žmonių. Ir, žinoma, sakė renginio vedėja, padėka Vilijos dukrai Salvinijai Jurėnaitei už kasdieninį rūpestį ir už pasirūpinimą knygų leidyba. Rašytojas Liutauras Degėsys, kalbėjęs apie Vilijos kūrybos kelio pradžią iki knygų, priminė rašymo kursus Literatūros fakultete. „Puiki studentė, – juokavo rašytojas, – tokios profesorius verčia pasitempti“. Dovanodamas naują savo knygą, sakė laukiantis Vilijos šeštosios. Poetė Ramunė Brundzaitė per Vilijos kūrinius priminė autorės vaikystę Utenoje. „Man taip artima, lyg kalbėčiau apie savo močiutės vaikystę“, – vėliau pokalbyje prasitarė poetė. Apie mokyklą, klasės draugus, kurie išlaikė tradiciją susitikti, papasakojo klasės draugės dukra psichologė Violeta Žalytė.

Ekrane sukosi nuotraukos iš laiko nuotolių grąžinančios Vilijos gyvenimo akimirkas. Dailininkė grafikė Irena Žemaitytė-Geniušienė, buvusi V. Jurėnienės bendradarbė, vaizdingu pasakojimu vedžiojo po buvusios Dailininkų sąjungos pastatą ir prisiminė bendrus darbo metus. O spalvinga puokštė pilkame įvyniojime simbolizavo tuometinės Dailininkų sąjungos gyvenimą.

Apie Viliją ir MČTAU kalbėjo Istorijos fakulteto dekanė Vida Kniūraitė, kuri kartu su Laimučiu Didžioku perdavė sveikinimus nuo MČTAU Garbės klubo narių.

Unikalumu renginį pažymėjo pačios Vilijos Jurėnienės aukštaičių tarme pasakojamas rašinys „Deklamacijos“, su kuriuo ji laimėjo antrąjį respublikinį tarmiškos kūrybos konkursą.

Rašytoja Loreta Jastramskienė kalbėdama apie Vilijos Jurėnienės kaip rašytojos išskirtinumą sakė, kad Vilijos knyga atsiranda susiglaudus atminčiai ir kūrybai. Skaidrumas užliejo salę ir klausantis skaitovės Aldonos Ambrukaitienės nuotaikingo jubiliatės rašinio apie apsilankymą naktiniame bare.

Apie įkvepiantį Vilijos Jurėnienės kūrybiškumą sveikindamas jubiliatę sakė ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, nes dalyvaudamas renginyje net sueiliavo posmą, skirtą Vilijai.

Su meile ir dėkingumu ne tik už tai, kas sudėta į knygas, ne tik už du dešimtmečius aktyvaus dalyvavimo universitete, bet ir už įkvepiantį pavyzdį vyresnės kartos žmonėms spinduliuoti energiją, žvelgti į gyvenimą šviesiomis, kitiems laimės linkinčiomis akimis, kalbėjo MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė.

Suvaldyti tokią gausią auditoriją bendrai fotografijai ne bet kam būtų pavykę, tad tam pasiryžo Saulius Pilinkus, prisimindamas savo patirtį dirbant Vilniaus rotušės ceremonmeisteriu.

Ir pasibaigus renginiui dar daug žmonių laukė akimirkos prieiti prie jubiliatės, buvo daug nuotraukų atminčiai su išskirtiniu žmogumi. Viliją kalbino ir LRT televizija, vakarą vaizdo įrašu įamžino ir Vytautas Vasiliauskas.

Kalnas gėlių, gausybė apkabinimų ir daugybė sveikinimo žodžių. O Vilija kaip visuomet tokia pat: švytinti, skaidri, elegantiška. Smalsi ir besidominti. Geranoriška ir dalijanti. Primenanti mums, kad kiekviena diena – ne tiesiog dar vienas skaičius kalendoriuje, o galimybė įkvėpti daugiau gyvenimo, kad paliktume gėrio, šypsenos ir meilės pėdsakus.

Lilija Smalakienė

Autorės ir Vytauto Vasiliausko nuotraukos