Šokių galia linksmai amžėti

Šokiai — tai viena iš seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Jau akmens amžiuje žmonės šoko. Piešiniai ant uolų įrodo, kad buvo šokama net 10 000 tūkst. metų pr. Kristų. Žmonės dažniausiai šoko po vieną. Moterys šoko tik su moterimis, vyrai — tik su vyrais. Šokiai poromis atsirado tik prieš 5000 tūkst. metų.

Europoje svarbiausią vaidmenį šokiams poromis suvaidino Pietų Vokietija. 1963 metais „International Council of Ballroom Dancing“ suvienijo visas šokėjų sąjungas ir patvirtino bendrą šokių programą visam pasauliui.

Linijiniai šokiai pradėjo formuotis JAV kartu su kantri muzika. Lietuvoje linijiniai šokiai pradėjo populiarėti dar sovietmečiu, pramoginių šokių kolektyvuose.

Judėjimas šokio žingsniu

Šokis – tai sveikatai naudingas užsiėmimas, menas ir nuostabus socialinis reiškinys. Tai ne tik gražių judesių derinys, kurį malonu stebėti, bet jis suteikia mūsų kūnui ir sielai progą atsiskleisti, atsipalaiduoti ir bendrauti kūno kalba. Širdis, vidaus organai, raumenys ir psichologiniai procesai – veikia ritmingai. Šokiai gerina savijautą, padeda išlaikyti grakščią figūrą ir, daugelio žmonių teigimu, padeda gydyti įvairius negalavimus.

Šokiai yra nepaprastai naudingi, ypač, jeigu norite išsaugoti jaunystę. Jie intensyviai stabdo amžėjimo procesą. Be to, tai naudinga širdžiai, kraujagyslių sistemai. Toks užsiėmimas didina plaučių pajėgumą. Šokėjų raumenų įsitempimas ir kvėpavimo dažnis šokio metu prilygsta dviratininkų, plaukikų ir 800 metrų olimpinių bėgikų normoms.

Šokiai gali turėti labai teigiamą poveikį osteoporozės profilaktikai ir net gydymo procesui.

Nors šokiai nėra vaistas, tačiau jie padeda išlaikyti kaulų stiprumą, skatina kaulų formavimasį ir didina jų tankį. Taip pat skatina išlaikyti taisyklingą laikyseną ir lankstumą – tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, nes netaisyklinga laikysena gali didinti stuburo slankstelių apkrovą.

Ar dar reikia tablečių šokant?

Naujausi tyrimai rodo, jog tikrinantis sveikatą yra būtina nustatyti gerojo ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Šokiai padeda kontroliuoti lipidus, kurie padidina HDL (gerasis cholesterolis) ir sumažina LDL (blogasis cholesterolis) kiekį kraujyje. Šokiai taip pat yra labai naudingi diabetu sergantiems žmonėms, nes padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šokiai gerina atmintį priversdami mus prisiminti šokio žingsnelius, eigą ir šokio struktūrą. Tai puikūs pratimai smegenims. Didžiausia nauda – protiniai pratimai didina dėmesio koncentraciją, tokiu būdu lavinama protinė veikla ir gerinama atmintis.

Neturi draugų – eik šokti!

Šokiai ne tik poilsis bei pramoga, bet jie padeda mums kurti ir plėsti socialinį gyvenimą, suteikdami galimybę susirasti naujų draugų. Juk draugai padeda tobulėti, pralinksmina bei morališkai palaiko esant būtinybei ir visuomet padeda, kai tenka mokytis.

Šokiai neturi jokių kultūrinių barjerų. Viso pasaulio žmonės, turintys skirtingą ideologiją, susitinka šokių aikštelėse. Kultūrinė sąveika gerina sveikatą, išplėsdama mūsų mintis ir dalindamasi puikia savijauta! Po šokių pamokų nuotaika būna pakili, nes šokant nervų sistema gamina endorfinus – džiaugsmo hormonus.

Emocinė ir fizinė nauda

Šokiai lavina pusiausvyrą, koordinaciją ir laikyseną, tai ypač svarbu vyresniame amžiuje norint išvengti griuvimų. Reguliarus šokimas gerina kraujotaką, stiprina širdį ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Judesiai treniruoja įvairias raumenų grupes, gerina lankstumą bei sąnarių judrumą. Tokie užsiėmimai gerina nuotaiką: muzika ir ritmas padeda mažinti stresą, įtampą bei depresijos simptomus.

Daug senjorų teigia, kad šokiai suteikia gyvenimui prasmės, padeda išlikti aktyviems, pasitikėti savimi ir padeda išreikšti emocijas. Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemas. Kūno lankstumas ir ištvermė – reguliarus šokis didina sąnarių lankstumą ir bendrą kūno ištvermę.

Vienos valsas – ne tik elegantiškas šokis, bet ir puikus būdas palaikyti sveikatą bei gerą nuotaiką!

Kiek reikia šokti, kad pasijustum geriau?

Bendra treniruočių trukmė būtų apie 45–60 min. Apšilimas (10–15 min.). Lengvas ėjimas ir gilus kvėpavimas – 3–4 min. Pečių, klubų, kelių sukamieji pratimai – 3–5 min.

Tempimo pratimai kojoms ir nugara – 3–5 min. Pagrindinių principų ir žingsnių mokymasis (10–15 min). Rekomenduojamas treniruočių dažnis: 2–3 kartus per savaitę, po 45–60 min.

Kokie bus rezultatai

Reguliarus šokimas lavina vidinę pusiausvyrą, laikyseną ir koordinaciją, todėl senjorai rečiau griūva ir susižaloja. Šokiai senjorams padeda išvengti arba atitolinti: osteoporozę, sąnarių ligas, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, demenciją, depresiją ir nerimą, cukrinį diabetą, pusiausvyros sutrikimus.

Šokite reguliariai, judėkite ir pamirškite kelią į vaistinę.

Vytautas Vaitkus, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanas

Sigitos Eimutienės nuotraukos