Viešnagė M. K. Čiurlionio namuose – su savo programa

Balandžio pabaigoje Meninio ugdymo fakultetas organizavo bendrą užsiėmimą M. K. Čiurlionio namuose. Užsiėmimą inicijavo fakulteto skaitovų grupė, iš anksto buvo jam ruoštasi, pasirinktos eilės, susijusios su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, sudaryta programa. Organizacinių rūpesčių ėmėsi sumani ir išradinga skaitovų grupės dalyvė Audronė Girdzijauskienė, kuriai esame dėkingi.

Susirinko fakulteto edukacinių grupių – skaitovų ir ansamblio „Romantikai“ dalyviai bei kiti

MČTAU klausytojai. Mus svetingai pasitiko M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas, Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas.

Užsiėmimą pradėjo fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė, jautriai uždainavusi lietuvių liaudies dainą „Beauštanti aušrelė“, vieną iš M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų, simbolizuojančią ne tik aušros šviesą, bet ir naują pradžią – kaip ir pats Čiurlionis, kuris savo kūryba tapo lietuviškos muzikos atgimimo šaukliu.

Viešnagės moderatorė A. Girdzijauskienė pasidalijo savo mintimis apie Čiurlionį ir Lietuvą: „M. K. Čiurlionio muzika, jo paveikslai – kaip tie mūsų miškai, išaugę iš lietuviškos žemės, kurie šlama Čiurlionį, kaip ta banguojanti jūra, kuri ošia Čiulionį!…” (plačiau galima paskaityti „Senjoro užrašuose“, straipsnis „Mintys apie M. K. Čiurlionį ir Lietuvą“).

Skaitovų grupės vadovė Irena Rastenienė pristatė skaitoves, kurios skaitė kruopščiai pasirinktas eiles, susijusias su M. K. Čiurlioniu: poetė Erminija Deviatnikovienė skaitė savo kūrybos eiles, Aldona Lėbuvienė – S. Nėries „Pienė“, organizatorė Audronė – A. Ambrazo „Improvizacija jūros tema“, Valentina Basalykienė – J. Degutytės iš „Jūros sonatos – Alegro“, Nijolė Šereikienė – J. Degutytės „Karalių pasaka“, Vitalija Vanagaitė – V. Šulcaitės „Vakare“.

Skaitovė Marija Šerienė skaitė „Psalmę“ iš M. K. Čiurlionio knygos „Žodžio kūryba“.

Pati vadovė Irena paskaitė S. Nėries „Draugystė“.

Mūsų viešnagės M. K. Čiurlionio namuose tikslas – giliau pažinti menininko gyvenimą, asmenybę, kūrybą. Todėl nekantriai laukėme šeimininko R. Zubovo, kuris įdėmiai klausėsi mūsų pristatytos programos, žodžio.

M. K. Čiurlionio namų vadovas R. Zubovas buvo maloniai nustebintas mūsų prisistatymu. Jis džiaugėsi, kad mes esame pirma tokia lankytojų grupė, kuri atėjo į susitikimą tikslingai pasiruošusi, su savo programa ir mintimis, skirtomis M. K. Čiurlionio fenomenui.

Gal todėl jis skyrė mums daug dėmesio bei laiko, ir mes sužinojome daug naujo apie jo prosenelį – kompozitorių, dailininką, chorvedį, kultūros veikėją.

R. Zubovas priminė, kad M. K. Čiurlionis įkūrė Lietuvių dailės draugiją, vadovavo draugijai „Vilniaus kanklės“, koncertavo kaip pianistas ir kaip dirigentas. Sužinojome, kad M. K. Čiurlionio muzika sudaro Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondą. Jis buvo šios muzikos pradininkas Lietuvoje, sukūręs apie 200 kūrinių fortepijonui, harmonizavo apie 40 lietuvių liaudies dainų.

R. Zubovas pasakojo apie prosenelio žmogiškąsias savybes – buvęs labai malonaus būdo, mėgstamas aplinkos žmonių, kalbėjo apie menininko sąsajas su Lietuvos gamta, gimtinės etnografiniu palikimu, legendomis.

Išgirdome nelabai žinomų istorijų apie M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą. Viena iš jų apie menininko paveikslų grįžimą į Lietuvą iš Maskvoje po pirmojo pasaulinio karo vykusios parodos. Pasirodo, atkakli ir drąsi jauniausia sesutė Jadvyga sugebėjo iš paties Lenino

gauti leidimą parvežti tautos genijaus paveikslus į gimtinę.

Kita istorija apie prof. Vytauto Landsbergio – M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjo ir puoselėtojo, paieškas menininko muzikinių kūrinių, kurie buvo užsilikę jam gyvenant ir mokantis Varšuvoje. Dar pavyko rasti žmonių, bendravusių su Čiurlioniu. O viena senyvo amžiaus dama pianistė iš atminties atkūrė ir užrašė jaunystėje grotų preliudų natas – Čiurlionio muzika įsirėžė atmintyje visam gyvenimui.

R. Zubovas daug kalbėjo apie M. K. Čiurlionio kūrinių sklaidą pasaulyje. Atrodė, kad jis su misija pateikti pasauliui Čiurlionį ir Lietuvą apkeliavo visą Žemės rutulį, sukeldamas nuostabą ir susižavėjimą. Čiurlionio kūriniuose susipina ir lietuviška gamta, ir lietuviška daina, ir lietuviška mitologija, ir senasis lietuviškas tikėjimas – tačiau tuo pačiu ji visada byloja apie bendražmogiškas savybes, apie tuos dvasinius laukus, kuriuose išnyksta tautiniai ir kultūriniai, ar net skirtingų civilizacijų skirtumai. Todėl Čiurlionio kūrybą priima labai giminingai pačiose įvairiausiose pasaulio šalyse.

Savo pasakojimą pianistas pagyvino įtaigiai pagrodamas keletą preliudų. Mus sužavėjo jų romantiškumas ir švelnumas, pakerėjo atlikėjo genialumas, muzikalumas, nuoširdumas ir paprastumas. Mintimis pasinėrėme į jaudinančią M. K. Čiurlionio muziką, kurioje girdėjome Lietuvos medžių šlamesį, jūros bangų ošimą, net senosios Druskininkų bažnyčios „vakarinių varpų“ skambesį.

Viešnagė M. K. Čiurlionio namuose, susitikimas su R. Zubovu nušvietė mums kelią į Čiurionio pasaulį, kupiną spalvų, šviesos, muzikos ir begalinio kūrybinio polėkio. Tikimės dar ne kartą čia sugrįžti, aplankyti nedidelėje jaukioje erdvėje rengiamas dailės parodas, koncertus ir susitikimus.

Meninio ugdymo fakulteto informacija

Izabelės Bražiūnienės nuotraukos