Vaistai mūsų kasdienybėje
Kaip įprasta, kiekvieną antradienį, Sveikos gyvensenos fakulteto pakopinėje auditorijoje šurmuliavo dešimtys senjorų, norinčių kuo daugiau sužinoti apie vaistų vartojimą ir jų poveikį organizmui. Lektorė, šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė taip ir pavadino susitikimą su garbaus amžiaus žmonėmis „Atsakingas vaistų vartojimas: vaistų grupės, rizikos ir praktiniai sprendimai“.Nors galima manyti, kad dauguma susirinkusiųjų atidžiai klausėsi pranešėjos skleidžiamų žinių, bet pasikartoti girdėtų patarimų tikrai nepakenks, tad pateikiame sutrumpintą naudingo ir įdomaus seminaro variantą.
Vaistai yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalis, skirta įvairioms ligoms gydyti, simptomams palengvinti ir sveikatos būklei gerinti. Vaistai skirstomi į grupes pagal klasifikaciją, veikimo mechanizmą, šalutinį poveikį, atsargumo priemones ir tinkamą vartojimą.
Apie 40-60 proc. vyresnių žmonių vartoja penkis ir daugiau tablečių vienu metu. Tai dažna situacija. Vartojant vis daugiau vaistų, sunku prisiminti ir įvertinti poveikį bei šalutinį poveikį. Ligai progresuojant atsiranda naujų negalavimų, vėl kiti specialistai skiria naujų vaistų ir šitaip auga stalčiuose netelpančių vaistų pakuotės.
Lektorė Aleksandra Liepaitė pirmiausia pristatė dažniausiai vartojamų ir riziką sveikatai keliančių grupių medikamentus. Tai raminamieji vaistai, kurie mažina nerimą, įtampą, bet juos vartojant gali būti šių šalutinių poveikių: mieguistumas, sulėtėjusi reakcija, atminties pablogėjimas, nestabilumas, o vyresniame amžiuje gresia pripratimas ir griuvimai. Populiarūs migdomieji vaistai, bet jų galima vartoti gana trumpai.
Turbūt kiekvienoje namų vaistinėlėje rasime tablečių nuo skausmo. Nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo – tai viena dažniausiai vartojamų vaistų grupių visame pasaulyje. Jie pasižymi dvejopu poveikiu – ne tik slopina skausmą, bet ir mažina uždegimą. Būtent dėl to jie tampa nepakeičiami gydant tiek kasdienius raumenų ar sąnarių skausmus, tiek sudėtingesnius sausgyslių uždegimus.
Kraują skystinantys vaistai – tai vaistai, padedantys sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Kraują skystinantys vaistai, dar vadinami antikoaguliantais. Jie skirti užkirsti kelią kraujo krešulių susiformavimui. Tai daugeliui žmonių būtini vaistai po įvairių intervencinių procedūrų. Juos gali skirti tik gydantis gydytojas. Pacientai gali minėtus vaistus iš dalies pakeisti kai kuriais maisto produktais, pavyzdžiui, ciberžole, imbieru, jūros dumbliais, vaistinėmis ramunėlėmis, riebiomis žuvimis.
Dar viena plačiai vartojamų vaistų grupių – antibiotikai. Tai vaistai, skirti naikinti arba stabdyti bakterijų dauginimąsi organizme. Jie veikia tik bakterijas ir nėra veiksmingi prieš virusus. Todėl dažnai kyla nesusipratimų dėl netinkamo antibiotikų vartojimo nuo peršalimo ar gripo. Tai gali sukelti neigiamą poveikį organizmui ir skatinti atsparumą antibiotikams.
Antibiotikų paskirtis – užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi arba sunaikinti jau esamas bakterijas. Yra įvairių tipų antibiotikų, kurių kiekvienas taikomas tam tikrai bakterijų rūšiai. Plataus spektro antibiotikai veikia prieš daugelį skirtingų bakterijų rūšių, o siauro spektro antibiotikai nukreipti į konkrečią situaciją.
Cukraligė, arba cukrinis diabetas, yra lėtinė liga. Ją sukelia problemos su angliavandenių apykaita, kai kraujyje padidėja gliukozės kiekis. Lietuvoje ši liga labai paplitusi, serga ją beveik 463 milijonai suaugusiųjų visame pasaulyje. Rekomenduojamas gydymas medikamentais ir dieta. Visiems patariama vengti maisto, kurio glikemijos indeksas aukštas. Pavyzdžiui, balti miltai ar cukrus. Reikia stebėti, kiek angliavandenių suvartojate. Kontroliuoti maisto porcijų dydį. Geriausia valgyti 4-6 kartus per dieną. Nedidelės porcijos ir pakankamas vandens gėrimas ypač svarbūs. Medikai taip pat rekomenduoja fizinę veiklą: aerobinius pratimus, ėjimą, bėgimą, važiavimą dviračiu, plaukimą ar šokius. Būtina prisiminti ir pagal galimybes atlikti jėgos, lankstumo, jogos pratimus.
Paskaitos diskusijos lektorė rekomenduoja laikytis šių atsakingo vaistų vartojimo patarimų: pirmiausia – reikia „susipažinti“ su savo liga ir laikytis gydytojo nurodymų. Vartoti tik jums paskirtas vaisto dozes. Laikytis nurodytos gydymo trukmės ir režimo. Svarbu vaistus vartoti visą gydymo kursą taip, kaip nurodė gydytojas, ir jų vartojimo anksčiau nenutraukti net ir pagerėjus sveikatos būklei. Koreguoti ligos rizikos veiksnius – nejudrumą, antsvorį, žalingus įpročius ar netinkamą mitybą. Gyvenimo būdas turi daug įtakos sveikatai, ypač gydant lėtines neinfekcines ligas. Pasitelkite gyvensenos medicinos specialistą, kuris nuosekliai padės įgyti naudingų sveikatai ir ligos valdymui žinių ir įpročių. Žinokite vartojamų vaistų pavadinimus ir dozes, gerkite kasdien tuo pačiu metu arba, kaip nurodė gydytojas, žymėkite sveikatos rodiklius, kurie svarbūs ligos valdymui. Apie sveikatos būklės pokyčius, įtarimus dėl pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos į vaistus, nedelsdami informuokite gydantį gydytoją. Reguliariai tikrinkite vaistų tinkamumo vartoti terminus, laikykite ant pakuotės ar pakuotės lapelyje nurodytų sąlygų, vaikams nepasiekiamose vietose. Pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistai yra pavojingi sveikatai ir aplinkai. Pasenusius ar nereikalingus vaistus reikia pristatyti į bet kurią vaistinę.
Po paskaitos šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė atsakė į gausius senjorų klausimus dėl maisto papildų vartojimo, papildė žinias apie vitaminų D3, D2 būtinumą, paaiškino dėl vitamino K2 vartojimo, patikslino vitamino D vartojimą.
Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos
