Ko reikia žmogaus organizmui kasdien?
Rudeniškai vėjuoti ir drėgni orai nesutrukdė dideliam būriui MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentų susirinkti į visiems rūpimą ir visuomet įdomią Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vadovo prof. Rimanto Stuko paskaitą-diskusiją „Sveiko maisto prioritetai vyresniame amžiuje“.
Lektoriaus nuomone, pusryčiai yra gera dienos pradžia, juos valgyti tiesiog privaloma. Rekomenduojama pusryčiams ruošti viso grūdo košes. Palankiausios sveikatai košės: grikių, ryžių, avižų, kukurūzų, bolivinių balandų. Beje, jos tinka ir netoleruojantiems glitimo žmonėms.
Didžiausią biologinę vertę turi grikių košė, ypač dėl joje randamos didelės mineralinės medžiagos mangano koncentracijos. Grikius organizmas labai lengvai pasisavinama, pavalgius jų košės greitai atsiranda energijos, jaučiamas sotumas. Sudėtyje turi baltymų, riebalų, vitaminų, fermentų.
Košių sudėtyje randama mangano, kuris yra labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. Mangano beveik nerandama kasdieniuose maisto produktuose, augaliniame maiste. Žmogaus organizmui reikalingą mangano kiekį lengviausiai yra gauti iš suvartojamų pusryčiams košių, nedaug iš kruopų, grūdų, riešutų, todėl tokių maisto produktų neturi trūkti paros racione.
Taip pat labai svarbus suvartojamas mangano kiekis, nes jis padeda atsistatyti sąnarių kremzliniam audiniui. Norint, kad žmogaus organizmo ląstelės įsisavintų gliukozamino, prie ląstelių tam tikro specifinio fermento turi prisijungti manganas, kuris tą fermentą aktyvuoja ir padeda susijungti su gliukozaminu sąnarių kremzlinio audinio regeneracijos reakcijoms. Esant nepakankamam mangano kiekiui organizme, sąnarių kremzlinio audinio regeneracija nevyksta.
Žmogaus žarnyne gyvena gerosios ir blogosios žarnyno bakterijos, virusai, grybeliai. Tai sudaro specifinį tik tam žmogui būdingą žarnyno mikrobiomą. Pagrindinis gerųjų žarnyno bakterijų mitybos šaltinis – ląsteliena arba skaidulinės medžiagos. Pagal medikų rekomendacijas, jų kasdien su maistu turėtume gauti 25-35 g. Susirgus, nusilpus imunitetui, po sunkių ligų gydymo antibiotikais žmogaus organizme stipriai sumažėja gerųjų bakterijų, todėl medikai, siūlydami jas papildyti probiotikais arba „gerosiomis bakterijomis“ kapsulėse, neatstato gerųjų žarnyno bakterijų skaičiaus, tik sudaro palankias sąlygas atsigauti ir pasidauginti gerosioms to individo žarnyno bakterijoms. Kuo žmogaus žarnyne yra daugiau gerųjų bakterijų, tuo daugiau serotonino (laimės hormono) pagaminama žarnyne, tuo daugiau serotonino impulsų patenka į smegenis, tuo geresnė žmogaus psichinė sveikata bei nuotaika.
Profesorius R. Stukas akcentavo, kad net po sunkių chemoterapijos seansų pacientams rekomenduojama valgyti keptus obuolius, kurie turi daug pektinų ir sujungia organizme esančius toksinus, išvalo žarnyną. Visiškai nemėgstantiems košių žmonėms rekomenduojama vartoti maistui kviečių sėlenas ar sėlenėles. Šitaip maisto racionas bus praturtintas skaidulinėmis medžiagomis.
Iš visų aliejų didžiausia biologinę ir maistinę vertę turi šalto spaudimo alyvuogių aliejus dėl jame esančių polifenolių – antioksidantų.
Palankiausiu sveikatai yra laikomas namuose pagamintas maistas, kuris neturi maisto priedų, ypač reikėtų atsargiai vartoti pramoniniu būdu pagamintą maistą su konservantais, kurie neigiamai veikia gerąsias žarnyno bakterijas.
Mažakraujystės prevencijai profesorius siūlė dažniau valgyti jautienos, nes organizmas lengviausiai iš jos pasisavina geležį ir vitaminą B 12.
Sveikatai palankus maistas parduotuvėse atpažįstamas pagal ,,Rakto skylutės” simbolį. Jame randama mažiau riebalų, druskos, cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų.
Po paskaitos lektorius visiems palinkėjo geros nuotaikos ir neperšalti šaltuoju metų laikotarpiu.
Parengė Rita Sadūnaitė
Sigitos Eimutienės nuotraukos