Pradėsiu netradiciškai – nuo knygos viršelio: švelniai alyviniame fone dailininko E. Jurėno, autorės vyro, pieštas medis skendi tarsi rūke ar snieguose. Gal tai šakotas prisiminimų medis, kurį matome pro pravertų langinių plyšį? Kitoje viršelio pusėje – knygos autorės su taure …
Palengvėja, kai suvoki, jog ir senatvė turi šviesųjį veidą. Nebijai būti savimi, priimi save tokį, koks esi, supranti, jog žmogaus savitumas – prigimtinė vertybė, sielos esmė, todėl ieškai kelio, kaip išreikšti save. Nors negalvojau apie savo eilių knygą, bet netikėtai …
*** Spalio 9 ir 10 dienomis Literatūros fakulteto seniūnė Kristina Sadauskienė pakvietė savo kolegas literatus į Vilniaus senąjį teatrą žiūrėti režisieriaus Jono Vaitkaus dramos spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Floriano Zellerio pjesę „Tėtis“, kurioje pagrindinio herojaus – tėvo Andrė – vaidmenį …
Teko girdėti, su kokiu jaunatvišku širdies virpuliuku autorė laukė šios knygos ir kaip greitai, tik ką atvežtą iš spaustuvės, ji ėmėsi dalinti ją savo bičiuliams taip, kaip daugybę metų ji dalino save mokslui, namų židinio puoselėjimui, darbui, vaikams. Ilgai brandintas …
Pirmąją dalį „Kelias į save“ autorė pradeda eilėraščiu-susimąstymu „Gyvenimo spalvos“, keldama klausimą – kas yra gyvenimas? Tai graži, dvejonėmis grindžiama poetinė vizija, kuri tarsi kamertono skambesys nuteikia ir parengia skaitytoją kitų eilėraščių suvokimui, nes „Gyvenimas spalvotas:/ Zuikutis saulės,/ Paniręs debesis,/ …